Taip...rašysiu apie Druskininkus, pradėsiu su trumpu posakiu, net nepamenu iš ko jį išgirdau: "Vilnius didelis kaimas, o Druskininkai mažas miestas" ;D vilniečiai neįsižeiskit, o tokie kaip aš, iš provincijos manau puikiai supras :DDD
Jau keletą savaičių esu Druskininkuose, gal kas žino, o gal ir ne :D jei paklausit "kodėl?", atsakysiu, jog taip jau susiklostė gyvenimas ;) žinoma, neapleidžiu ir sostinės, kartais pasirodau joje kaip jaunas mėnulis, taip pat ir dingstu :D pavasarį sutikau čia, manau ir pavasario žiedus skinsiu čia.
Dažnai grįždamas į namus vis grauždavausi alkūnes, nes visada atrodo, kad "šitam kaime" nebus ką veikt, bet kažkodėl visada būna darbo. Taip ir dabar, nespėju visur kur reikia, gerai, kad atstumai nedideli - grynu oru rytais ir vakarais labai sveika pakvėpuoti, ko nepasakyčiau apie sostinę. Būdamas čia, pradedu lyginti pliusus ir minusus gyvenimo nedideliam mieste ir didmiestyje. Keista, bet vėl pripratau, konkrečiau prie Druskininkų gyvenimo tempo: eismas čia neskuba, rytais būna kamščių ties visomis sankryžomis, kurių turime net tris ir ramybe, dvelkiančia visur :DD pasijuntu kaip senais gerais laikais, na 12-oje klasėje :D skirtumas tas, kad dabar diplominis ant nosies kabo.
Dažnai grįžtu po dienos darbų ir pramogų apie 21 val., eidamas pagrindine gatve pamatau keletą žmonių, na kokius tris pravažiuojančius automobilius ir tik šviesos daugiabučiuose pasako apie kažkokią gyvybę mieste, jei to nebūtų pavadinčiau miestą "Silent hill'u" (siaubo žaidimo pavadinimas Tylioji kalva) :DDD
Matau jau laikrodis rodo man, kad reikia eiti miegoti,ta patį sako ir liežuvis :D dar vienas dalykas prie ko pripratau - pora valandų anksčiau nueinu miegoti :DD
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą