Taip džiugiai nuaidėjo antraštė viršuje, bet toji diena tikrai išaušo. Diena buvo gan ilga su daugybę įvykių: nusivylimų, džiaugsmų ir galiausiai didele doze ramybės.
Nepamenu kada paskutinį kartą turėjau tokį vakarą, kuomet galiu, baigęs darbus, sėdėti ramiai namuose, šį bei tą paskaitinėti ir, žinoma, atsikvėpti nuo supančio pasaulio. Kaip bebūtų keista, bet ši diena buvo tarsi kažkokio kūrinio kulminacija, gerai surežisuotas S.Spielbergo serialas, kurio pabaiga baigiasi visiškai netikėtai: kiek vėliau įsivyrauja ramybė :D visai kaip tyla prieš audrą, tik šiuo atveju audra prieš tylą.
Gaila tik vieno dalyko, kad visada kažką reikia paaukoti,bet tikiuosi tai išeis į gerą :D Gal nebetrukdysiu ir toliau mėgausiuosi ramybės ir poilsio teikiamais malonumais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą