VTDK-daugiau pliusų ar minusų?

Kaip jau minėjau skilties "Diplominis" dalyje, aprašysiu mokymosi ypatumus Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Kolegijos tinklapio nuoroda čia.

Pats esu baigęs interjero dizaino specialybę, tad treji metai praleisti šioje kolegijoje parodė daugybę įdomių dalykų, kurių nesimato iš išorės.

Ilgai gumos netempsiu, pradžioje surašysiu minusus ir pabaigai paliksiu pliusus, jeigu tokių bus :D galbūt bus ir patarimų tai čia jau kolegijos vadovybei, kuri žinau, kad skaito, nepykit jei visko nekonkretinsiu ar rašysiu abstrakčiai, kad nepažeisčiau LR įstatymų ar teisės aktų :D Rasit klaidų praneškit ;)

MINUSAI

1. Studijų knygelės - dažną studentą nervinantis daiktas, kas nežinot tai knygutė, kurioje prieš sesiją uždedamas dekanato antspaudas, jog galiu eiti į egzaminą, o po jo toje pačioje knygelėje parašomas balas ir dėstytojo parašas. Kodėl nervina?? Todėl, kad ją reikia saugoti, turi būti visi parašai, nors ir be parašų prileisdavo prie egzaminų, o didžiausias vargas surasti reikiamą dėstytoją, jeigu nespėjai laiku parašo pasiimti :D Problemų buvo prieš diplominių gynimus, kuomet daugelis studentų neturėjo kai kurių parašų nuo pirmo kurso :D Pridursiu tiek, kad parašų rinkimas ir lakstymas labai sutrumpina dieną ir šiaip rūpestis, kad nepamesti knygelės ir pan., o 21 amžiuje galima turėti kokią duomenų bazę kaip ir elektroninis dienynas, bet tikėkimės bėgant laikui tai pasikeis.

2. Techninė bazė - prieš trejus metus kai pradėjau studijuoti, pats keisčiausias dalykas buvo elektros kištukai (pvz., ateini su nešiojamu kompiuteriu į kolegiją padirbėti, atsisėdi SKAITYKLOJE, o joje tik 2 kištukai :DDD tai apie kokį darbą čia galima kalbėti kai susirenka apie 20 žmonių :D) pasijungti įrangai, nes dirbama dažniausiai su nešiojamais kompiuteriais. Situacija pagerėjo praeitais metais ir kištukų padaugėjo ir suolų holuose.

3. Dėstytojai - pirmame kurse viena iš dėstytojų dėstė vieną iš svarbiausių to semestro dalykų, bijau sumeluot, bet jai tikrai apie 60 metų :D kas ir durniausia, kai 18 - 19 metų žmogui dėsto "mano močiutė". visų pirma dėl kartų kaitos nelabai spėjanti susigaudyti esamoje situacijoje ir su pasenusiom žiniom. Logiškai mąstant, reikia sugebėti bendrauti su studentais, juk mes judrūs žmonės, viskuo domimės, o kai matome, jog paskaitų metu dėstytoja sunkiai išaiškina užduotį, o grupė visiškai nesupranta, ko iš jų norima, į užduodamus klausimus atsakoma tais pačiais nerišliais sakiniais. Norisi, kad kažką leistų į užtarnautą pensiją, juk Lietuvoje gausu gabių jaunų specialistų, kurie sugebėtų sudominti studentus, o dabar tik verkiam, kad jauni specialistai išvažiuoja iš Lietuvos. Nieko įžeist nenorėjau, tik gerbiami senjorai leiskit padirbėti ir jaunimui, mes ir norime valgyti ;)

4. Konsultacijos diplomantams - iš anksto numatytą dieną susirenka visi grupės studentai 10 val., kolegijoje (taip buvo interjeristams). Tada pradeda rinktis dėstytojai, žinoma, konsultacija vėluoja. Kadangi ateina mūsų grupės maždaug 35 studentai, tad visa konsultacija vyksta ilgai, jeigu kuriai nors dėstytojai šauną į galvą greičiau prastumt jai paskirtus studentus, tie kurie skuba į darbus ar tiesiog diplominio daryti laukia...ilgaaaai laukia. Problema yra ta, jog viskas trunka per ilgai, vietoj to būtų galima darbus daryti. Sprendimas paprastas - suskirstyti valandomis ir punktualiai ir su kavos pertraukėlėm viską tvarkyti, nors ne man, vargšui studentui aiškinti ;)

5. Paskaitos 17 val. - pirmame kurse fuxai visada kenčia, ta proga turėjome ekonomikos paskaitas 17 val. vakare, kurios trukdavo iki kokios 19 val., kartais būdavom geri ir anksčiau baigdavosi. Žinoma, čia nieko tokio, jei bendrabutyje gyveni, nuleki pavalgyti, pailsėti ir pan.. Dažnai tvarkaraštis būdavo toks: 8-9 val. ryte prasideda paskaitos, baigiasi 15.30 val., o dar lauki 17 val. vyksiančių paskaitų. Valgykla nebedirba - nėra kur pavalgyti, belieka užkąsti "IKI" parduotuvėje pirktu maistu arba sėdėti ir kažką veikti skaitykloje, o tada "kominiam" grįžti namo ir braižyti :D Toks tas studentiškas gyvenimas :D

6. Dyyyzaineriai - kadangi kolegija ugdo statybininkus, šilumininkus interjeristus ir interaktyvistus, bet jų potencialo visiškai neišnaudoja, patarimas: galima sukurti įspūdingas erdves padedant studentams, butų puiki praktika,pvz.: interjeristams paskelbiamas LAISVAI PRIVALOMAS kurios nors fakulteto dalies rekonstrukijos konkursas (tai jau daroma,bet...) laimėjęs autorius gauna prizą - idėjos įgyvendinimas, tada statybos fakultetas kartu su laimėjusiu ir šilumininkais praktikos metu viską kruopščiai susiorganizavę ir aptarę veiksmų planą imasi darbo (o ne fiktyviai atlikę vasaros praktikas neaiškiose firmelėse). Manau reikia truputį detaliau pamąstyt ir būtų puiki idėja kolegijai. Kai šis procesas vykdomas, įsitraukia interaktyvistai, jiems paskelbiamas LAISVAI PRIVALOMAS konkursas kolegijos inernetinio puslapio dizainui kurti, nes dabartinis tai atsiprašau, kaip kolegijai turinčiai krūvą gabių interaktyvistų gėda tokį turėti.

PLIUSAI

1. Braižyba - pirmame kurse pagrindinė ir įdomiausia paskaita - braižyba, o pats kiečiausias - dėstytojas D.Šumkauskas, kuris puikiai išmokino, kaip reikia laikyti pieštuką ir linijuotę rankoje. Jis griežtas, piktas, bet savo dalyką išmano. Ši paskaita padėjo gerus pagrindus tolimesnėms studijoms kolegijoje.

2. Sportas - vienintelė atgaiva būdavo kūno kultūros pamokos bei sporto salė po paskaitų. Kadangi sportą mėgau nuo vaikystės man problemų nebuvo ir čia, o griežtas dėstytojas Petrauskas puikiai susitvarkydavo su ne itin mėgstančiais šį malonumą, fiktyvias medikų pažymas užuodžia iš toli - sveikintinas požiūris. Ypač patiko tai, kad su dėstytoju galima žmoniškai susitarti dėl sporto salės ir sutartą dieną ir valandą ateiti pažaisti krepšinį po paskaitų.

3. Biblioteka - skaitykla - aš nejaučiau literatūros stygiaus, žinoma, ne visada reikdavo interjero dizaino srities literatūros. Kiekvieną mėnesį ar kas antrą atsirasdavo naujų knygų stendas pirkimui, (pačios naujausios knygos užsienio kalbomis išdėliojamos ant stalų) kurį besedėdamas skaitykloje peržvelgi per porą savaičių, o tada vėl lauki kitų knygų :D na ir, žinoma, galima jas įsigyti :D

4. Darbų peržiūros - pirmame ir antrame kurse turėjom tokias paskaitas kaip piešimas, kompozicija,architektūrinis piešimas ir t.t. sesijos metu reikdavo išsikabinti savo darbus ir eiti į egzaminą piešti, tuo metu dėstytojų komisija vertindavo darbus. Po egzamino pasakydavo vertinimą ir KODĖL TOKS VERTINIMAS - tai labai gražu, nes peržiūros metu gali pamatyti kitų grupiokų darbus, stebėti savo lygį,o jeigu nori gali padiskutuoti su dėstytojais ir klausti patarimų arba kas domina tave.

5. Dėstytoja Vaiva Ūselytė - tai puikus šiuolaikinės dėstytojos pavyzdys: jauna, judri, puikiai sutaria su studentais ir dar puikiau su jais bendrauja. Pro studentus nepraeis nenusišypsojusi. Geras pliusas, kad ji yra pažengus informacinių technologijų srityje , nes nereikia laukti el.laiško atsakymo savaitę. Taip pat sugeba sudominti studentą dėstomu dalyku.

6. Valgykla - kainos neaukštos, maistas ganėtinai skanus, na susuko kartą nuo blynų, bet tik kartą, o šiaip viskas ten gerai ;)

7. Piešimas - berods dar buvo tapyba (akvarelė), šių dalykų dėstytojos pačios maloniausios ir šilčiausios, nors prie žaizdos dėk, visokie pasitaškymai skirtingomis technikomis būdavo super, be to dabar piešėjos išsikėlusios į Olandų g. kitame fakultete, sename pastate, kuriame nuostabi aura, o jeigu dar patalpas atitinkamai sutvarkytų - būtų nerealu.


8. Žinios - kadangi čia kolegija todėl turėdavom daug praktikų, po kiekvieno pusmečio kokia nors praktika ir vis rimtesnė ir įdomesnė bent man.

9. Programos - tokia specialybė, todėl teko nemažai pasėdėti prie kompiuterio jomis bedirbant, besipraktikuojant ir tikrai išmokau šioje kolegijoje dirbti su daugybe programų, žinoma, prireikė ir savo pastangų jas priimti, o dar techninės žinios, kurios tikrai pravers gyvenime.

10. Patarimas fuxams - nešiojamas kompiuteris tik filmams žiūrėti ir word'u dirbti, nebent po juo šaldiklis :DDD o ne 3Ds max'u ar kita programa render'ius daryti, turėkit stacionarų ir nešiojamą, kas turit tokia galimybę.

Na va, pradžiai užteks, jeigu dar ką nors atsiminsiu būtinai parašysiu čia.