2011 m. liepos 24 d.

Išlyginamosios studijos VPU [PAPILDYTA]


Praėjo daugiau nei mėnuo po paskutinio įrašo - vasara yra vasara. Minėjau, jog aprašysiu išlyginamąsias studijas VPU, gal ir vėluoju, bet geriau vėliau negu niekada.
Minusai:
1. Dėstytojų nepunktualumas - kai kurie dėstytojai buvo tikrai nepunktualūs. Vieno egzamino laukėme 2 h., kito - 1 h.

Pliusai:
1. Pagrindinis pliusas, jog gavau universitetinį bakalaurą, po kurio galima stoti į magistro studijas.
2. Teorija - pedagogika, didaktika gan sausi mokslai, bet šių dalykų dėstytojai sugebėjo sudominti (bent mane). Viena iš įdomiausių paskaitų - kūrinio analizė, kurią klausėme išsižioję.

P.S. Pradėjau rašyti ir dingo visos mintys. Pabandysiu bendrakursių užklausti, gal jie turi, ką pridėti.

2011.07.31
Bendrakursiai pagelbėjo, įdedu kelis laiškus, kuriuos gavau šia tema, tekstai netaisyti:

Sveiki visi, kas esate nusprendę išleisti pinigus "tik iš meilės pedagogikai", kodėl vartoju šią frazę sužinosite vėliau .

Jau senokai norėjau viešai pasidalinti savo subjektyvia ir neadekvačia nuomone apie tai, ką veikiau VPU ir išvis Lietuvos švietimo sistemoje. Kaip nepareiginga studentė nusipirkusi diplomą patingėjau nueiti ir atsiimti prekę. Bet, kaip žinia, iš kitų pažįstamų diplomas tikrai gražus ir puikiai papuoš kiekvieno asmeninių įvarčių sieną. Labai noriu išplėtoti mintį apie punktualumą, studentų svarbą dėstytojams, teorijos sausumą ir beviltišką senatvę . Žinoma, Froido ir kitų dėdžių psichologijos teorijos nesikeičia, bet nepamenu, kurių metų dėdės Jovaišos ir Bitino vadovėliai (tikslai pamenu kad jie maždaug tarp 1960 -1970) manęs visai neįkvepė, ko nors mokyti jaunąją kartą). Galiu sąžiningai pasakyti, kad savo nesidomėjimo bei pedagogikos poreikio nebuvimu širdyje tikrai negalėčiau savęs vadinti galinčia eiti ko nors mokyti jaunąją kartą. Nebent  paskatinti taip pat formalistiškai atlikti savišvietos pareigą, nupirkti keletą puokščių dėstytojams ir apsimesti, kad yra šių studijų svarba ir nauda tolesniame gyvenime. Taip pat labai norėčiau tikėtis, kad tie žmonės, kurie tikrai susidomėję pedagogika kažką gavo iš viso šito, bet realiai visos žinios, kurias neva ten gavome sukauptos kokioje 10-yje įvairaus naujumo knygų. Taip pat buvo mistika, ką veikia žmonės, kurie neva bus dailės mokytojai, apgailėtinai žiūrintys tiek į meną, tiek manantys, kad grafika yra teorinis mokslas, o ne vaizduojamojo meno žanras. Čia tik pavyzdys iš konteksto kurį teko stebėti. Taip pat mane pašiurpino  dėstytoja, kuri turi nušviesti mane, kas ta pedagogikos saulė ir koks platus jos dangus, bet visą savaitę pilstanti iš tuščio į kiaurą apie meilę pedagogikai ir įvairius bausmių tipus pamokose . Aš tikrai didžiuojuosi ja,  kad būdama garbaus amžiaus ji sugebėjo išmokti naudotis kompiuteriu ir paruošti begalę sveiku protu sunkiai suvokiamų skaidrių šou, taip pat jos įdomiu pasitraukimu po viso puikaus žinių kurso nuo egzamino, kuriam turėjome iškalti apibrėžimus, kas yra pedagogika , kaip ji atsirado , kada atsiskyrė nuo filosofijos. Taip pat formaliai žinoti Lietuvos švietimo gaires, kurios kaip pavasario vėjas realybėje neturi aiškios krypties. Tai teko išgyventi per 16 metų būnant švietimo sistemoj, bet čia jau kita tema.

Kadangi piktai, kaip tikra lietuvė viską čia maliau į miltus pasakysiu ir pliusų, jei dirbate jums bus lengva suderinti studijas - jos tikrai formalios, nereikalauja daug pastangų, taip - jūs gaunante bakalaurą jeigu jis jums kažką reiškia, ir norėdami turėti daugiau - siekiate magistro. Meno kūrinio analizė beveik veinintele iš adekvačių ir gerų paskaitų, kurią iki šiol prisimenu, taip gal niekad nebūčiau nutapius ir nupiešus tiek visko per savaitę taigi pasitreniravau , taipogi jokio "feedbako" nesulaukiau , tik vieno žvilgsnio ir kažkokio neaiškaus 9 ar 10 nepamenu.

Na ir paskutinis pliusas tikrai gera kuratorė, kuri padėjo susiorentuoti šioje formalizmo ir absurdo košėje. Taigi patys rinkitės kur investutoti savo pinigus, brangų ar pigų laiką.

Aistė Butlerytė
-----------------------------------------------------------------------------------------
Sveiki, parašysiu trumpai savo nuomonę, kuri bus labai mano ir labai subjektyvi...

Kolegiją baigiau palyginus ne pernai, o 2008 ir stebiu šitą kursų rinką :) Visų pirma, toki idiotizmą kaip profesinis bakalauras, po kurio negalima stoti tiesiogiai į magistratūrą tik Lietuvos švietimo galvos gali sugalvot... Pavyzdžiui Estijoje baigus kolegiją gauna aukstąjį išsilavinimą, bakalauro nesuteikia, bet kreditų yra 160, mokosi keturis metus ir po to stoja į magistraturą tiesiogiai :)

Čia man nasuprantama tvarka... Pradžioje, kai baigęs kolegiją bandžiau zonduoti situaciją, kai kurie universitetai buvo padarę spec.magistratūros studijas į mažiau patrauklias programas, pvz. Šiaulių universitetas į socialinę pedagogiką (jei gerai atsimenu) žodžiu, į tokią, kur nesurinkdavo grupės, siūlydavo stoti tiesiogiai po kolegijų be jokio išlyginimo. Kai kurie ir šiaip priimdavo, trukstamus kreditus leisdami susirinkt skolų pavidalu per magistratūros studijas, pats bandžiau stoti į VDA tokiu būdu, bet konkurso nepraėjau, diplomas tiko.
  
Vėliau (berods VPU buvo pirmieji su šia programa) visi universitetai pastebėjo lengvą pasipinigavimo būdą ir paleido krūvą tokių kursų, nors pagal kažkurį mokslų įstatimą teorinė galimybė stoti po kolegijos į magistratūrą yra, bet kažkas uždėjo tabu ir privalomas išlyginamąsias studijas...
Taigi - bardakas, kaip visada Lietuvoje :)

Dabar apie pačias studijas, kreditus ir jų užskaitymą. Universitetas užskaito lygiai 120 kreditų, tiek kiek garantuoja kolegijos diplomas, bet vėlgi pagal įstatymus jei esi studijavęs dar kažkur nei kolegija, visi kreditai yra galiojantys (tikslinausi su SKVC - studijų kokybės vertinimo centras) bet kreditų užskaitymas paliktas universitetų vidaus tvarkai, o universitetai, nenorėdami prarasti litų už kiekvieną kreditą neužskaitinėja daugiau, nors įstatymiškai jei tu vienoj vietoj gauni kažkiek kreditų, kitoj dar kažkiek, trečioj visus likusius - ketvirtoje vietoje gali gauti jų diplomą neklausęs nei vieno kredito su sąlyga, kad programos dalykuose atitinka ne mažiau nei 50 procentų.

 Kai čia teko mėginti užsiskaityti kelis kreditus, papildomai liepė eiti šnekėtis su dėstytojais asmeniškai, o dėstytojai labai jau įvairūs, nuo tokių kurie pas mane atėjo į laboratoriją, pasižiurėjo grafikos ir fotografijos kryžminimo galimybes ir parašė didesnį pažymį nei turėjau sename popieriuje, iki tokių kur sako: "o pas mane užduotis kitokia buvo, objektas interjere, o pas tave žmogaus aktai piešti pieštuku"... Žodžiu, blogai... arba: "kam tu tiek čia dirbi su šitais senais fotoprocesais, juk viską galima fotošopu padaryt?" - Viską, bet ne tapybą :)

Patys dalykai man pasirodė nesubalansuoti: per mažai pedagogikos valandų buvo norint bent paviršiumi apžvelgt visas egzamine buvusias temas, tas pats su psichologija. Nelabai patiko kai kurių dėstytojų nesuvokimas, kad mes ne visą kursą čia turime praeiti, o tik trukstamus kreditus susirinkti :) Gal tiek kol kas :)
-----------------------------------------------------------------------------------------
Na aš pritarsiu "trumpai" nuomonei :)))

Dėl kreditų taip giliai nesikapsčiau tai nežinau kaip ten su jais yra, tik vienas "smagus" dalykėlis dėl jų man išlindo: kadangi kolegiją baigiau anksčiau nei dalis kitų studentų, ir per tą laiką pačioje kolegijoje buvo pervadinti kai kurie dalykai kitais pavadinimais, todėl turėjau pati eiti ir aiškintis, kodėl aš turiu lankyti tas paskaitas, kurios garantuotai man turėjo būti užskaitytos :) Todėl rekomenduoju tikslintis visus neaiškumus (jei tik tokių iškils) ir surasti teisybę :)

Dėl pačių paskaitų, tai pritariu, kad pedagogikos ir psichologijos buvo gerokai per mažai. Psichologijos trečdalis kurso buvo net neapžvelgtas dėl dėstytojos nebuvimo ir niekas nepasirūpino, kad tos temos būtų mums išdėstytos. (Turbūt tokiu atveju reiktų reikalauti pavaduojančio dėstytojo).

Dėl pačios dailės didaktikos: aš pasigedau rimtesnio paaiškinimo kaip kas turėtų ten vykti, buvo vien tik draugiškas konspektų paskaitymas ir užduotis, kuri visiems atėmė velniškai daug brangaus laiko. Manau, kad patį mokymo procesą buvo galima suorganizuoti šiek tiek kitaip.

Šiaip visa kita buvo gerai - buvo labai šaunių dėstytojų ir nevisai tokių :)
O nuo jų manau, kad ir priklauso bendras prisiminimas apie studijas. Jaučiuosi tikrai praplėtusi savo žinias ir drąsiai galiu sakyti, kad man - buvo verta :)
-----------------------------------------------------------------------------------------
Štai keletas nuomonių, kurias parašė kolegos el.paštu. Man taip pat pravertė šios studijos, leido suprasti kaip reikia bendrauti su vaikais įvairiais amžiaus tarpsniais bei kaip derėtų gilinti jų meninius įgūdžius, kurie padeda ne tik dailės srityje, bet ir vėlesniame vaiko ugdyme bei raidoje.

3 komentarai:

  1. Kas gi nuo minusų pradeda, Svajūnai? :)))

    AtsakytiPanaikinti
  2. Minusai,o po to pliusai, kad daugmaž sušvelninti neigiamą nuomonę, čia mano tokia taktika ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Čia studijuoti man patiko, nepaisant vieno kito dėstytojo ir pinigų, kuriuos teko sumokėti, nes jie jaunam žmogui dideli, pati jų visų uždirbti nesugebėjau, teko skolintis. Tačiau aš gavau progą bent šiek tiek susidaryti vaizdą apie pedagogiką, šį mokslą ir galiu toliau spręsti kur man rinktis magistro studijas. Kiek žinau studijuojant ekonomiką po kolegijos išlyginamosiose studijose reikia dviejų metų, o čia vieneri, ką aš visgi laikau bent šiokiu tokiu pliusiuku, nors =inoma tai dailė, ne ekonomika :)

    AtsakytiPanaikinti