Ačiū gerbiamieji ponios ir ponai, kad skaitote šį kuklų puslapėlį,bet dabar ne apie tai. Papasakosiu trumpą šiandienos istoriją, kuri suminkštino mano jauną, bet kietą širdį.
Susiruošiau šiandien nulėkti pasportuoti (sportas sveikata), visų pirma, apšilimą atlieku leisdamasis kalnu žemyn link stotelės, žinoma, padarau įvairių gimnastikos pratimų, kurių net neįsivaizdavau, kad galima dar tokių padaryti. Ir beapšilinėdamas apsidžiaugiau, nes žemiau pastebėjau buldozerį, kuris stumdė sniegą, aišku nudžiugau, kad grįžus bus lengviau lipti į "kalniuką", bet...turtingesnis kaimynas pasisamdė, kad jam keliuką nuvalytų...
Tęsiu pasakojimą. Ir visai netikėtai įlipau į 27 autobusą. Kodėl netikėtai? Todėl kad kažkokios nenaudėlės "bobutės" sugebėjo nuo metalinio stulpo nulupti autobusų tvarkaraščius ir be interneto nesusigaudai, kada ir koks važiuoja, jeigu kartais pavėluoji... Įlipęs į autobusą, nedrįsau sėsti, kažkaip labai retai atsisėdu, manau dėl to, kad kurioj nors stotelėj su trenksmu įlips kokią bobulytė, kuriai labiau reiks prisėsti negu man. Pravažiavus porą stotelių, ties viena vairuotojas biškelį stabtelėjo ir įšoko moteris maždaug 35-40 metų. Priėjo prie vairuotojo ir nuoširžiai padėkojo, pabrėžiu NUOŠIRDŽIAI. Manau net aiškint nereikia kodėl. Aš taip ir likau nustėręs stovėti, kaip tam anekdote "man vos alus iš rankų neiškrito"...
Tenka paskaityti interneto forumuose atsileipimus apie vairuotojus, kurie veža žmones kaip malkas, bet retas bent padėkoja, kai kur nors skubant pamatai, kad vairuotojas palaukė. Žinau tą jausmą, nes pats gyvenu ant kalniuko, kurio apačioje stotelė ir dažnai tenka bėgti kai veluoju ir žinau kaip malonu visada būna kai stabteli. Nepraleidžiu progos ir visuomet padėkodamas mosteliu ranka ar linkteliu galva vairuotojui į dešinį veidrodėlį arba įlipės į vidų, manau tokį gestą jie puikai suprenta. Giliau pamąsčius pagalvokit apie save, ar pasakote kitam žmogui elementarų ačiū, kai praleižia arba suteikia pagalbą. Atrodo smulkmė, bet kažkam gali praskaidrinti dieną.
Ir pabaigai. Kelinta diena stebiu maža sankryžą ties mano langais. Sniegas nenukastas, sutrintas ir bent keletas mašinų užklimpsta kasdien. Gražu pažiūrėt kaip aplinkinių namų gyventojai sušoka su kastuvais ir išstumia :DD ne lengviau būtų nusikasti kelią, juk patys važinėja :DDD
Susiruošiau šiandien nulėkti pasportuoti (sportas sveikata), visų pirma, apšilimą atlieku leisdamasis kalnu žemyn link stotelės, žinoma, padarau įvairių gimnastikos pratimų, kurių net neįsivaizdavau, kad galima dar tokių padaryti. Ir beapšilinėdamas apsidžiaugiau, nes žemiau pastebėjau buldozerį, kuris stumdė sniegą, aišku nudžiugau, kad grįžus bus lengviau lipti į "kalniuką", bet...turtingesnis kaimynas pasisamdė, kad jam keliuką nuvalytų...
Tęsiu pasakojimą. Ir visai netikėtai įlipau į 27 autobusą. Kodėl netikėtai? Todėl kad kažkokios nenaudėlės "bobutės" sugebėjo nuo metalinio stulpo nulupti autobusų tvarkaraščius ir be interneto nesusigaudai, kada ir koks važiuoja, jeigu kartais pavėluoji... Įlipęs į autobusą, nedrįsau sėsti, kažkaip labai retai atsisėdu, manau dėl to, kad kurioj nors stotelėj su trenksmu įlips kokią bobulytė, kuriai labiau reiks prisėsti negu man. Pravažiavus porą stotelių, ties viena vairuotojas biškelį stabtelėjo ir įšoko moteris maždaug 35-40 metų. Priėjo prie vairuotojo ir nuoširžiai padėkojo, pabrėžiu NUOŠIRDŽIAI. Manau net aiškint nereikia kodėl. Aš taip ir likau nustėręs stovėti, kaip tam anekdote "man vos alus iš rankų neiškrito"...
Tenka paskaityti interneto forumuose atsileipimus apie vairuotojus, kurie veža žmones kaip malkas, bet retas bent padėkoja, kai kur nors skubant pamatai, kad vairuotojas palaukė. Žinau tą jausmą, nes pats gyvenu ant kalniuko, kurio apačioje stotelė ir dažnai tenka bėgti kai veluoju ir žinau kaip malonu visada būna kai stabteli. Nepraleidžiu progos ir visuomet padėkodamas mosteliu ranka ar linkteliu galva vairuotojui į dešinį veidrodėlį arba įlipės į vidų, manau tokį gestą jie puikai suprenta. Giliau pamąsčius pagalvokit apie save, ar pasakote kitam žmogui elementarų ačiū, kai praleižia arba suteikia pagalbą. Atrodo smulkmė, bet kažkam gali praskaidrinti dieną.
Ir pabaigai. Kelinta diena stebiu maža sankryžą ties mano langais. Sniegas nenukastas, sutrintas ir bent keletas mašinų užklimpsta kasdien. Gražu pažiūrėt kaip aplinkinių namų gyventojai sušoka su kastuvais ir išstumia :DD ne lengviau būtų nusikasti kelią, juk patys važinėja :DDD
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą