2011 m. sausio 31 d.

"Anonimiškumas - anokia čia drąsa."

Esu kol kas jaunas. Jaunumu pasižymi mano noras nuversti kalnus. Žinoma, ne tiesiogine prasme. Prieš pusmetį pradėjau rašyt tinklaraštį apie savo gimtąjį miestą Druskininkus. Tikslas buvo, parodyti, kad ne toks jau nuostabus ir gražus šis miestas yra nei sukurtas jo įvaizdis. Taip  naiviai bandžiau nuversti kalnus :D
Galbūt tas noras nuversti kalnus ir paskatino rašyti apie Druskininkų problemas. Tarsi paauglio maištavimas prieš sistemą.

Tinklaraštis buvo anonimiškas. Kodėl? - juk nemėgstame išsišokėlių ;) Bet vieną dieną radau komentarą: "Sveikinu autorių, išdrįsusį viešai užrašyti savo mintis... Nusivyliau, neradęs jo vardo ir pavardės. Anonimiškumas - anokia čia drąsa."

Šis komentaras puikiai parodė, kodėl delfi.lt pilna anoniminių komentatorių.

Tą tinklaraštį apleidau, nors turėjau, ką rašyti. Kadangi šis kažkiek skaitomas, tad nusprendžiau dalį įrašų apie Druskininkus perkelti čia, o tą panaikinti.

Kartą per savaitę atsiras vis naujas skaitalas, kuriame kažkada išdėsčiau savo mintis, kritiką ir pastabas. Tikiuosi bus įdomu ;)

2 komentarai:

  1. Na, pasirašei vardu pavarde - ir dabar kas man iš to? :D Ar kuo nors esi kitoks, nei anonimas? :D
    Va, vietiniams - yra skirtumas. Kaimynai, bobutės, chuliganai ir policija anonimų nemėgsta, tie mėgsta žinoti, kas, kur ir kada.
    Aš anonimas. Nenoriu blyksėti jokia drąsa, ir man giliai vienodai - ar kam nors dėl to suka vidurius. Nenori - neskaityk.
    Kaip sakydavo bobutės - visų draugas, pats sau priešas ;)
    Ir kai skaitau kitų mintis - man mintys svarbiau, nei nikas. Ir vardas pavardė - joks argumentas ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Dėl anonimiškumo kiekvienas renkamės kaip mums geriau, bet kartais reikia atsakyti už savo žodžius ir tai, ką pasakau, manau viešumas - būdas atkreipti žmonių dėmesį :)

    AtsakytiPanaikinti